Medinės Lietuvos sinagogos – išskirtinės ir itin pažeidžiamos
Lietuvoje priskaičiuojama iki 20 medinių sinagogų, o tai daugiau nei visose kitose šalyse kartu sudėjus. Iš ankstyvojo klasicizmo periodo iki šių dienų išliko Pakruojo sinagoga, statyta 1801 m. Tai – seniausia išlikusi medinė Lietuvos sinagoga, išlaikiusi autentišką tūrį. Vasarinėje (nešildomoje) sinagogoje yra labai puošnus aron hakodešas, o bima įrengta kaip atvira aštuonkampio plano pavėsinė. Sienos ir lubų skliautas gausiai dekoruoti egzotinių ir vietinių augalų bei gyvūnų motyvais.
Nuo XVIII a. antrosios pusės iki Antrojo pasaulinio karo sinagogos buvo neatskiriama ir gausi Lietuvos miestų ir miestelių architektūros dalis, liudijusi litvakų kultūros klestėjimą ir Lietuvos etninės architektūros įvairovę. Anot Marijos Rupeikienės*, baroko, baroko ir klasicizmo epochų sandūroje pastatytos medinės sinagogos yra išskirtiniai pastatai, galėję atsirasti tik diasporoje. Jų architektūroje medis naudotas itin kūrybiškai: originaliai derinti etninės ir stiliaus architektūros bruožai, taikytos transformuotos įvairių trobesių ir kitų medinių sakralinių pastatų formos ar paskiros detalės. Dažniausiai fasadus pagyvino meniškas sienų apkalimas lentutėmis. Įspūdingai atrodė Valkininkų, Jurbarko, Vilkaviškio sinagogos – jų fasadus puošė kampiniai bokšteliai, atviros galerijos ar balkonėliai.
Lietuvos medinių sinagogų statybos raida apima laikotarpį nuo XVII a. antrosios pusės iki Antrojo pasaulinio karo. M. Rupeikienė jį skirsto į du periodus: 1) nuo XVII a. antrosios pusės iki 1830 m., kai medinių sinagogų formoms didelę įtaką darė bažnyčios ir tradiciniai lietuvių sodybų trobesiai; 2) 1830–1940 m., kai tada statytų medinių žydų maldos namų architektūra supanašėjo su mūrinių sinagogų formomis. Lietuvoje žydų maldos namai buvo skirstomi pagal sezoną, vadinami įvairių religinių bendrijų, brolijų ar cechų vardais; neretai pastatams suteikdavo gatvės ar miesto rajono, kuriame stovėjo, pavadinimą, statytojo ar savininko vardą.
Žydų religinė teisė halacha sinagogų išorės architektūrai turi tik vieną reikalavimą: privalo būti įrengta 12 langų, simbolizuojančių 12 Izraelio giminių. Eksterjere dažniausiai naudojamos Dekalogo lentelės ir šešiakampė Dovydo žvaigždė. Interjere naudojama ištisa įvairių biblinių simbolių ir ženklų sistema. Aron hakodešo, skirto išryškinti Toros saugojimo vietą, puošybai būdingi stilizuoti gyvūnų bei augalų motyvai, Dekalogo lentelės, karūna, laiminimui ištiestos šventiko (koheno) rankos. XVIII a. aron hakodešai būdavo itin puošnūs, dekoruojami kolonėlėmis ir drožiniais, polichromiškai nuspalvinami, o aštuonkampio plano bimai buvo būdingi įvairūs baldakimai, primenantys karūnas. Kartais sinagogų sienas ir lubas dekoruodavo tapyba. Be tradicinių vietinių gyvūnų ir augalų, buvo piešiami Zodiako ženklai, Toroje minimi gyvūnai ir mitinės būtybės (liūtas, leviatanas), Jeruzalės miesto ar Šventyklos vaizdai, ritualiniai reikmenys, siužetai iš Toros, muzikos instrumentai (dažniausiai – karaliaus Dovydo lyra, t. y. biblinis kinoras), įvairūs geometriniai ornamentai.
Sluoksniai